Tarp tų žygių rėmėjų buvo pagrindinės žiniasklaidos priemonės...
O šiaip tai didžiausia bėda, kad tie žirgai tokie kantrūs, jei jojami imtų cypti ar inkšti, automatiškai viskas išsispręstų. Žmogaus psichologija taip surėdyta, kad reaguoja tik į garsinius ženklus. O jei nerėkia, necypia - reiškias viskas gerai. O jei spardosi ar šokinėja - reiškia, durnas ir tiek, reikia duot į kailį.
Apskritai žirgų fiziologija, psichologija ir elgsena tik paskutiniu metu imama giliau tyrinėti. Nes dėl įsivaizdavimo, kad "žirgas prijaukintas jau šimtmečius ir mes jau viską apie juos žinome" įsigalėjo daug mitų, kurie priimami kaip amžinos tiesos.
Tik dabar mokslininkai ima pamažu laužyti kai kuriuos mitus. Pavyzdžiui, vetai pradėjo teigti, kad kastracijos metu žirgai galbūt jaučia daug stipresnį skausmą, nei buvo manoma. Kad dėl kastracijos gali likti liekamieji skausmai juosmens srityje. Taip pat pradedamos klibinti ir kitos "amžinos tiesos", pavyzdžiui, ar tikrai reikalingas kaustymas, ar gerai laikyti žirgą garde ir t.t.