Paukstis.lt

Bet tai jeigu pusiausvyros nemoki laikyti (kas iš pradžių ir būna), tai vis tiek arklį žaloji, nes tampai burną. Ne mokytojas, kad ir koks geras jis būtų, sėdi ant to arklio, o pats. Reiškia, besimokydamas joti bet kokiu atveju kenki, nors arklys atrodo ramus. Tiesa, o nuo ko ta opaligė atsiranda? Nuo jojimo? Tai tada kas iš to, kad nustatai ir išgydai, ji gi vėl atsiras toliau jodinėjant. Tai geriau tada nejodinėti negu nuolat gydyti.


Bent jau man atrodo, kad gražiai bendrauti su arkliu (bendrauti, o ne jodinėti) tokiu atveju daug lengviau, negu mokytis joti, jo nežalojant. Nes jeigu skaitai gyvūno kūno kalbą (bet kokio gyvūno), tai ir tas supratingas bendravimas instinktyviai išeina. Tai jeigu nejodinėti, lieka kas - žaisti su arkliu ar tiesiog vestis jį pasivaikščioti, kaip šunį?

Beje, dėl tų geležų (lietuviškai jie vadinasi žąslai, ar ne?). Kiek atsimenu, Frank Levinson (arklių užkalbėtojas, kuris būtent moko labai gražaus natūralaus bendravimo su arkliais) prieš žąslus nėra nusiteikęs.

na apie arklius nenusimanau visai galiu pasakyti tik ar man gražus ar nelabai...na tik daugiausia prisiminimai iš vaikystės,kai tėtis vagodamas bulves užsodindavo...
o pamačius Gretka turėta aiktelėjau.. kaip žvaigždėtas atrodo
gal čia tokie vadinami obolmušiais gal netiksliai pavadinimą pamenu bet kažko taip galvoje sukirbėjo

Tai vat aš tą ir sakiau pirmoje žinutėje - žąslai yra tik įrankis, viskas priklauso nuo to įrankio naudojimo. O pagal Vikutę išeina, kad jeigu jau matai žmogų sėdintį ant žirgo, kurio burnoje - žąslai, tai jau yra labai blogai, žiauru ir arkliui visą laiką skauda.

Aš, beje, tiek ir norėjau jodinėti - ramiai žingsniu arba laisvai per laukus nedideliu greičiu, kad vasarą, esant geram orui, dar iš šunis galėčiau iš paskos imti, kartu visi prasimankštintų. Arkliui mankšta irgi reikalinga. O dėl mokymo, tai mano jojimo mokytoja sakė, kad vaikai daug lengviau pradeda mokytis joti, negu suaugusieji - jie viską daro instinktyviai ir natūraliai. Bet pasiekę tam tikrą lygį, sustoja. O suaugusieji - atvirkščiai, pradžioje jiems sunkiau, bet kai jau pramoksta, tai toliau mokosi vis geriau ir sudėtingesnių dalykų. Ar tikrai taip?

Daug tiesios DoDo rasai, bet ir daug neteisybes.. Kas liecia zaslus: manau zmogus isjojes i laukus ta zirga bet kokiu atveju netampys kaip koki "skudura". Vis tiek yra supratimas, kiek ka tempti ir kiek ko nedatempti. Geriau DoDo pakalbek apie sporta, toki kaip konkura(nors jis dar nera blogas), apie istverme(kur arkliai kruvinais zabtais laksto), o apie toki kaip ziemos sporta(Lietuvoj buna juk Sartuose). Va ten tai arkliu gadinimas, ir labai labai didelis. Palyginus zmogaus pasijodinejima ir ta baisuji sporta, tai pasijodinejimas kaip gelytes atrodo.

Evers, dekui Nuostabaus grozio buvo jis.. Dar dabar tebesigailiu baisiai. O del spalvos tai obuolusas(sirmas) bet kokio jis dydzio buvo, 170 ties gogu

O beto Lietuvoj arkliai nelaikomi "del grozio". Su jais vienaip ar kitaip dirbama. Jei nejojama, tai tada ariama ar vaziuojama. Niekas nelaiko cia zirgeliu, kad pievutej ganytusi ir daugiau nieko su juo nedirbsi Nebent ten kur DoDo randies, yra visiskai kita situacija ir kitaip ziurima i gyvunus beto Lietuvoj finansine situacija siais laikais mazai kam leidzia zirga laikyti tik del grozio.

Ir aš jodinėju . Pas tikrai gera mokytoja Ant gražutėlio grynaveislio fryzo Iš tiesų dar nelabai gerai moku ,bet žirgą suvaldyt galiu kuo puikiausiai. Man nesiseka išsilaikyt kai joju risčia kojos mano nedirba. Bet treniruojuosi ir tikiuosiu palaipsniui imoksiu. Kol pirmus kartus jodinėdavau tai vadeles kaškaip prisegdavo kitur, kad aš už jų paėmus nieko padaryt negalėčiau. Žodžiu kai jodavau laikydavausi už vadelių ,bet žirgas nieko nejausdavo .Trenerė sake čia tam ,kad naujokai jo nekankintu,netampytų vadeių kai joja Labai pas juos paklusnūs arkliai tik pasakai prrr ir sustoja. Juos taip išmokė ,kad pavargus su vadelem nesustabdysi, tai tik prasitark prr ir iškart sustoja
Mokinuosiu aš Visuomenes Harmonizavimo parke
Ištikrujų ten labai gražu joju manieže (maniežas šildomas). Treniruoja mane trenere iš Kauno

Smagu, EmiliukaS Mano viena iš svajonių būtų kada nors pajodinėt

Na, Airija yra arklių šalis, kur jodinėja beveik kiekvienas, o arklius turi daug kas. Ir vaikai čia labai anksti pradeda jodinėti. Jojimo pamokoj sutikau dešimtemetę mergaitę su septynerių metų jojimo stažu. Kai anksti pradeda, tai ilgai jiems jojimas ratukais ir darymas to, ką mokytojas sako, tinka . Ir daug vaikų savo ponius turi, dažnai kur nors jojimo arklidėse laikomus, kasdien po pamokų juos lanko, joja (su priežiūra, aišku) ir šiaip su įvairiais arkliais bendrauja be padeda ten dirbantiems suaugusiems.

Dar užmečiau akį, ką tas arklių užkalbėtas rašo ir atsakinėja žmonėms. Tai neradau parašyta, kad nenaudokit žąslų, bet moko, kaip ir kada ką su arkliu daryti ir kada ir kaip tuos žąslus dėti.