Paukstis.lt

Gretka, tai niekad ir nesakau, kad nejokit į laukus ir arklius tik dėl grožio pievelėje laikykit. Atvirkščiai, žmonės, - ypač tie, kurie turi jautrumą gyvūnui ar paukščiui, tegul tik joja, tegul ieško gerų mokytojų, tobulėja ir siekia ambicingų tikslų. Tokie ir sportą pakeis į gerąją pusę...

Sailor, kaip ir sakiau, viskas priklauso nuo raitelio rankos, o ne nuo to, kas žirgo burnoje.

Mane mokė, kad ranka turi būti kaip pianisto, plastiška, paslanki, niekada neįsitempusi, nesustingusi... Bet oi oi, kaip lengva pasakyti, kaip sunku įvykdyti...

Va, radau gražų apibrėžimą:
The contact in the hand should never be more than the energy coming from the horse’s hind legs: “The hand receives what the leg puts into it”. It should feel alive, never dead and dull, having the same qualities, as say, a small fish on the end of a fishing line or a kite on the end of a string.
http://www.classicaldressage.co.uk/contact.html

Tai ir aš apie tą patį visą laiką rašiau - nuo žmogaus priklauso, ko jis siekia ir ką daro bejodamas, ir ne žąslų reikia atsisakyti, o mokytis teisingai valdyti arklį ir jį jausti.

Na taip Sailor, istikruju jei zmogus toks meistriskas kad gali visiskai nezeisdamas arklio naudotis zaslais, tebunie Bet sutik kad didesnis meistriskumas yra ivaldyti arkli be zaslu Zaslai sukurti tik tam kad zmogui butu lengviau naudotis ir kontoliuoti zirga, juk bausmem ir skausmu lengviau priversti kazka daryti nei meile ir kentrybe Isivaizuduoji kiek skaudinsi savo zirga kol ismoksi ir jei ismoksi nekeliant skausmo jam elgtis su zaislais? cia tikras menas juolab kad zirgas nerodo kad jam skauda
Na bet dziaugiuosi kad bent susimastei sita tema, gal ir kiti susimaste jau keliem zirgam ant svieto gal bus lengviau gyventi

Dar vienas iš mano favoritų, portugalas su savo eržilu, gal jau esu dėjusi anksčiau. Negaliu atsižiūrėti.

http://www.youtube.com/watch?v=0OFHdVKZ_cw

O dėl žąslų, tai galima juos kažkiek prilyginti griežtam antkakliui. Tarsi ir dresūros priemonė - ir ne mirtinai būtina kiekvienam šuniui, ir ne kiekvienas kinologas ją turėtų naudoti, ypač be patirties, bet dažnai matau gatvėse šunis su griežtais antkakliais, kad netampytų šeimininko. O palyginus šuns ir arklio svorį... Nemokytas žirgas tampys stipriau, neužtektų antkaklio ant kaklo...

Na aš žirgyne buvus tik 2 kartus ir tai jau laabai senai, bet nuo mažens vis prašydavau, kad mane ant arklio užkeltų, be jokiu vadelių, juk vaikui nieks tikrai neduodavo, vesdavo arklį pvz. pririšti ar parvesti ir aš kartu... Tik paskiau, kai jau vyresnė buvau tai jau leido vienai pajodinėti ir tai tik pasivaikščioti, paskiau balną atidavė tokį seną, tai pataisėm šiek tiek ir tuomet kai tik kaime tai ir jodinėdavau, bet ir jodinėjimas mano buvo toks- pasivaikščiojimas po mišką, laukus,prie ežero, su fotiku rankose, už vadelių beveik nesilaikydavau, patikdavo, tiesiog lėtai ilgai pasivaikščioti, kartais lėtai ristele arklys sumąstydavo prasibėgti, tai ir nestabdydavau O kad vadelių arklys, palenkę galvą ar kaip kitaip nenumestų, tai prie balno pradžios buvau karabiną pritvirtinusi, tai visad užkabindavau ir man jų net nereikdavo, nes arklys, kaip ir beveik visi kaime tikrai žinojo žodžius: trr ir no O jei netikėtai suklupdavo tai visad griebdavau už balno, man daug saugiau, nei už vadelių, kažkaip neymanoma atrodo net įsilaikyti už vadelių laikantis,jei žyrgas pasibaidytų, na tik žyrgą sustabdyti nebent

Gražūs atsiminimai, Erika, man irgi didelė nostalgija kaimo arkliukui...

Emiliukas labai gražioje vietoje jodinėja, Senukų žirgynas vienas moderniausių Lietuvoje.

Susirask internete Visuomenes Harmonizavimo parkas rasi ir kainas ir vieta tikslia

Siandien jojau su tokiu ispustintu uzsispyreliu poniu Grazis is vien nuskustas neseniau o ant uzpakalines kojos slaunies palikta nenuskusta vietele sirdutes formos Jojau istikruju geriau ~2:03 Pradejau jot zovada nu bet ir sunku ji irragint net kojas skauda nuo jo

Viskas gerai. Išmoksi dar.

O aš norėčiau pasiteiraut ar žinot kokių žirgynų, kad būtų galima žirgus pafotografuoti vienus ir su modeliu? Geriausiai būtų Vilniuj.