Paukstis.lt

Lady (tik priešingai nuo Širšės, nenorėjo pozuoti, o man jau šalta buvo laukti, kol ji ėsti baigs)

Graži kumelaitė, kaip sekasi joti ją?
Juokingos ausytės kyšo antroje nuotraukoje.

Aga,as irgi tas ausytes pastebejau is karto
Labai grazios foto

Ačiū, ji ne tik graži bet ir gero būdo. Švelni tokia, mylinti, ir rami (kiek ramus gali būti jaunas arklys). Kaip žmogus iš arklidžių, kur ją treniravo, sakė, jai raitelis nuo jos nukristų, ji nenubėgtų, o liktų prie jo, ir pati tai nenumestų.

Aš ant jos tik sėdėjau kartą, joti dar nejoju, nes ir ji dar žaloka, ir aš ypatingai žalia jojime (dar tik keturias pamokas apturėjau, o dabar jau kelios savaitės neišeina nuvažiuoti į pamokas), o vyras tai jodinėja beveik kasdien. Čia jo augintinė.

Pagalaiu pasirodet kokia miela kumelaite

O kokio amžiaus kumelaitė? Įdomus snukučio nudažymas, iš pradžių net pagalvojau, kad pražilusi...

Aha, geriečiai žirgai labai sutrinka, jei raitelis nusikratė ant žemės. Dar prieina susirūpinusiu snukiu apuostyti, maždaug: nesupratau... gi ką tik buvai ant nugaros?

Žinau vieną žirgą, kuris labai globoja naujokus balne. Jei bėgdamas jaučia, kad raitelis išsibalansuoja ar ima slysti, tai prilėtina žingsnį, kad raitelis vėl atgautų pusiausvyrą, o tada jau bėga toliau.

Treji su puse jai. Snukutis iš arčiau

Bet kaip įkalbėti arklį, kad papozuotų normaliau? Kol kas labai nesiseka ją fotografuoti.

O tai visai jauniklė, o snukutis labai įdomus.
O kaip nori, kad pozuotų?
Galima prie botagėlio galo kokį popieriuką pririšti ir pašnarinti žolėje ar kažką panašaus sumąstyti, kai arkliams neaišku, kas ten krebžda, tai išriečia sprandą ir patys pasipučia, kad didesni atrodytų... Tik svarbu neišgasdinti, nes tada tik uodega kadre liks...
O šunys merginų nepagainioja po pievą?

Kad ką nors daugiau veiktų, o ne tik žolę ėstų . Asiliukė smalsesnė, o jos nelabai kuo nustebinsi.

Šunims niekas neleidžia jų gainioti, bet kiek pastebėjau, bent Airijoje arkliai šunų nebijo. Vienas mano šuo su stipriais medžiokliniais instinktais, tai sykį nusivijo asiliukę, einančią nuo jo, kai nusisukusi buvau. Tai asiliukė ėmė spardytis, o kumelė, pamačiusi, kad draugė bėdoj, tuoj pat atbėgo ir šunį nuvijo. O šiaip aš stengiuosi, kad mano šunys prie visų gyvūnų gražiai ir ramiai elgtųsi.