Netekau Rikučio

[saule112]

šiandien netekau savo Rikučio. Jis nesirgo ir atrodė žvalus , net su paukštukais per televizorių kalbėjo. Toks linksmas ir jaunas, šokdavo ir dainuodavo prie muzikos. čirškėdavo gražiai. Šiandien vakare brolis pamatė Rikuti ant žemės tupintį. Aš pažiūrėjau ir pagalvojau gal nieko tokio, bet vis žiūrėjau . Jis vaikštinėjo retkarčiais ir buvo užsimerkęs (žinoma kai pereidinėjo tai atsimerkdavo). Aš jo nepalikau ir mačiau kaip jam blogėjo . Jis gulėjo po lesyklėle, sparnus į šonus truputi išskietęs ir nejudėjo. Kai jis pradėjo springti pagalvojau, kad viskas, bet dar laikėsi kelias minutes ramiai ir tada apsivertė pradėjo plasnoti ir nurimo . Aš jį paėmiau į rankas, jaučiau, kad širdelė plaka, bet virpa ir jis nekviepuoja. Jis numirė po sekundės ant mano rankų . Viskas vyko per kažkur 20 minučiu. Praleidom paskutines jo gyvenimo akimirkas kartu . . Bijau dabar pažiūrėti į narvelį, bet reikia nes Kirutė ten yra ir aš turiu ja rūpintis.

[Kikimara]

Užuojauta...

[evers]

labai gaila mažiuko...

[Aistukas]

Labai, labai didele užuojauta

[saule112]

ačiū . Jis buvo dar jaunutis.

[sailor]

Kaip liūdna, kai taip staiga ir netikėtai...

[alinaaa]

Užjaučiu.

[Jovita]

Gaila mažiuko, užuojauta..

[Rodnega]

Liūdna kaip. Užjaučiu labai

[Smile]

Tikrai labai gaila.. Užjaučiu